Stay on top of your health

Bendras cholesterolio kiekis yra cholesterolio kiekio kraujyje suma. Cholesterolio testas padeda nustatyti galimą arterijų susiaurėjimą ar okliuziją (aterosklerozę). Aukštas cholesterolio kiekis dažnai yra reikšmingas vainikinių arterijų ligos rizikos veiksnys. Cholesterolį tikrinti svarbu, nes didelis jo kiekis paprastai nesukelia jokių simptomų. Atliekamas išsamus cholesterolio tyrimas, siekiant nustatyti, ar cholesterolio kiekis yra
didelis, ir įvertinti širdies priepuolių bei kitų širdies ligų ir kraujagyslių ligų
išsivystymo riziką.

Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis dar vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, nes jis padeda eliminuoti „blogąjį“ cholesterolį, taip išlaikant arterijas atviras ir leidžiant kraujui tekėti laisvai.

Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis dar vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu. Per didelis jo kiekis kraujyje sukelia riebalų sankaupų (plokštelių) kaupimąsi arterijose (aterosklerozę), o tai sumažina kraujo tekėjimą.Šios plokštelės gali plyšti ir sukelti širdies priepuolį ar insultą.

Gliukozė yra pagrindinis Jūsų kūno energijos šaltinis, kuris atsiranda iš suvartotų angliavandenių. Cukraus kiekį kraujyje paprastai kontroliuoja hormonas, vadinamas insulinu. Tačiau jei sergate cukriniu diabetu, Jūsų organizmas arba gamina nepakankamai insulino, arba pagamintas insulinas neveikia tinkamai. Dėl to kraujyje kaupiasi cukrus. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje negydomas gali sukelti rimtų organų pažeidimų. Taikant šį tyrimą galima aptikti ir sumažėjusį gliukozės kiekį kraujyje, kuris taip pat gali sukelti organizmo pažeidimų.

Trigliceridai yra lipidai, kuriuos vadiname riebalais. Jie yra pagrindinis riebalų rūgščių bei organizmo energijos šaltinis. Į organizmą trigliceridai patenka su maistu arba yra gaminami pačiame organizme. Riebaliniame audinyje jie sudaro net 60-85% visos bendrosios masės. Riebalų rūgštys yra itin svarbios organizme vykstantiems procesams, tačiau per didelis trigliceridų kiekis kraujyje didina infarkto riziką.

ALT yra fermentas, randamas kepenyse. Pažeidus kepenų ląsteles, jos išskiria ALT į kraują. Didelis ALT kiekis kraujyje gali parodyti kepenų sutrikimą net prieš pasireiškiant kepenų ligos požymiams, todėl ALT kraujo tyrimas gali būti naudingas anksti nustatant kepenų ligas.

Gydytojai dažniausiai skiria AST testą, kad patikrintų kepenų būklę. Paprastai šis testas skiriamas kartu su ALT. Jei AST lygis yra nenormalus, o ALT lygis yra normalus, problema yra labiau tikėtina dėl širdies ar raumenų sistemos sutrikimo, nei dėl kepenų. Kai kuriais atvejais AST ir ALT santykis gali padėti diagnozuoti tam tikras kepenų ligas.

C reaktyvus baltymas (CRB) yra medžiaga, kurią kepenys gamina kaip atsaką į uždegimą. Aukštas CRB kiekis kraujyje yra uždegimo žymuo. Tai gali sukelti įvairiausios būklės, pradedant infekcija ir baigiant navikiniais procesais, todėl esant padidėjusiam CRB žymeniui, reikalingas detalesnis ištyrimas.

Kreatininas yra organizmo atliekų produktas kraujyje, atsirandantis dėl raumenų veiklos. Paprastai jis iš kraujo pašalinamas inkstuose, tačiau sulėtėjus inkstų funkcijai, kreatinino lygis padidėja.

Kalcis – vienas svarbiausių žmogaus organizmo mineralų, įeinantis į kaulų sudėtį, dalyvaujantis kraujo krešėjimo procese, svarbus panaudojat geležį kraujodaroje, būtinas normaliai nervų sistemos, širdies ir kitų raumenų veiklai. Sumažėjus kalcio kiekiui vystosi osteoporozė, rachitas.

Per didelis magnio kiekis gali būti nustatytas esant inkstų nepakankamumui. Magnio stokos atveju sutrinka nervų ir raumenų funkcija, kuriai būdingas padidėjęs dirglumas, drebulys, traukuliai, raumenų silpnumas.

Glomerulų filtracijos greitis (eGFR) nurodo, ar Jūsų inkstai funkcionuoja gerai. eGFR apskaičiuojamas pagal kreatinino kiekį kraujyje. Jeigu jis neatitiks normų, gydytojas rekomenduos kreiptis į gyd. nefrologą, kuris atliks išsamesnį ištyrimą.

Vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį bei fosforą ir apsaugo kaulus nuo išretėjimo, osteoporozės ir rachito. Vit. D dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, yra itin svarbus organizmo imunitetui – tyrimai rodo, kad vit. D sumažina alergijų, diabeto, inkstų, autoimuninių bei širdies ligų, kvėpavimo takų infekcijų ir net piktybinių navikų atsiradimo riziką. Perdozavus vit. D gali vystytis hiperkalcemija, inkstų ligos, aterosklerozė. Taip pat gali kamuoti nuovargis, svorio svyravimai, pykinimas, vėmimas, pablogėjęs apetitas. Prieš tyrimą būtina bent jau 3 dienas nevartoti vit. D papildų, kadangi jie gali iškraipyti laboratorinio kraujo tyrimo rezultatus.

ENG nusėdimas pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (per daug ląstelių kraujyje). ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu, nes eritrocitai jį absorbuoja, dėl to mažėja jų paviršiaus krūvis, kad sąlygoja padidėjusį krešulių formavimosi pavojų. Taip būna sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas – lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.

Skydliaukės hormonų sintezę ir sekreciją reguliuoja tirotropinis (TTH) hormonas. Tai vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių ir pirmasis tyrimas, reikalingas skydliaukės bendrai būklei ir aktyvumui įvertinti. Padidėjusi TTH reikšmė rodo nepakankamą skydliaukės funkciją, kuri gali sietis su hipofizės navikais, cholesterolio kiekio padidėjimu ir kt. Sumažėjusi TTH reikšmė – skydliaukės hiperfunkcijos rodiklis, kuris gali būti susijęs su hipofizės navikais, traumomis, lėtinėmis ligomis ir kt.

Feritinas yra kraujo baltymas, kuriame yra geležies. Feritino tyrimas padeda gydytojui suprasti, kiek geležies kaupia jūsų kūnas. Jei atlikus feritino tyrimą paaiškėja, kad Jūsų feritino kiekis kraujyje yra mažesnis nei turėtų, tai rodo, kad Jūsų organizme yra mažai geležies atsargų ir turite geležies trūkumą, kurį reikia koreguoti.

Leukocitai, vadinamieji baltieji kraujo kūneliai, – tai organizmo imuninės sistemos atsako į galimą ligą išraiška. Jų koncentracijos padidėjimas leidžia įtarti, jog organizme vyksta uždegiminis procesas, pvz., bakterinė infekcija, su kuria kovoja imuninė sistema. Kai kuriais atvejais leukocitų koncentracijos pakitimai, įprastai itin ženklus padidėjimas, leidžia įtarti onkologinę kraujo ligą.

Eritrocitai, arba raudonieji kraujo kūneliai, perneša deguonį ir kitas kraujo dujas. Kai eritrocitų skaičius kraujyje padidėja, tai rodo, kad vidaus organai nepakankamai aprūpinami deguonimi, o to priežastis gali būti įvairios širdies, plaučių, inkstų ligos, hormoninės sistemos disbalansas ar dehidratacija, todėl būtinas išsamesnis ištyrimas. Eritrocitų skaičiaus mažėjimas būdingas anemijai, kurios priežastys taip pat gali būti įvairios – geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stoka, įvairios kitos lėtinės ar parazitinės ligos, todėl ir šiuo atveju būtina atlikti išsamesnius tyrimus ir išsiaiškinti tikrąją raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus mažėjimo priežastį.

Hemoglobinas yra glaudžiai susijęs su eritrocitais – tai baltymas, kuris organizmo audinius aprūpina deguonimi. Įprastai būtent hemoglobino koncentracijos mažėjimas yra pirmasis signalas, leidžiantis įtarti mažakraujystę, dažniausiai geležies stokos, mat hemoglobino koncentracija kraujyje mažėja kur kas sparčiau nei eritrocitų, o viena svarbiausių jo sudedamųjų dalių yra geležis.

Hematokrito rodiklis rodo, kiek procentų bendrame kraujo tūryje užima kraujo kūneliai. Hematokrito vertė tiesiogiai susijusi su eritrocitų kiekiu, nes eritrocitai sudaro 99,8 % visų kraujo kūnelių. Padidėję hematokrito rodikliai reiškia, kad padidėjo kraujo klampumas (daugiau eritrocitų, mažiau skystosios kraujo dalies plazmos). Dėl šios priežasties labai apsunkinamas širdies darbas. Sumažėję hematokrito rodikliai rodo, kad kraujyje sumažėjęs eritrocitų kiekis, o tai dažniausiai reiškia mažakraujystę.

Svarbus rodiklis anemijos klasifikacijai ir gydymo sekimui. MCV pakyla dėl vitamino B12, folio rūgšties stokos, esant toksiniam kepenų pakenkimui. Nežymų padidėjimą sukelia rūkymas, alkoholio, kontraceptikų vartojimas. Esant lėtinei anemijai, ilgalaikiam Fe trūkumui, apsinuodijus švinu, MCV sumažėja.

Svarbus rodiklis anemijų klasifikacijai. MCH mažėja ir didėja kartu su MCV. Kepenų pažeidimas, parazitai žarnyne, skrandžio ligos, vegetarinis maistas, lėtinis alkoholizmas rodiklį didina, o geležies deficitas, lėtiniai uždegimai, navikai, tuberkoliozė – mažina.

Padidėja labai retai, mažėja, kai sutrinka hemoglobino sintezė. MCHC pokyčiai yra sunkių būklių požymis arba preanalizės /matavimo klaida.

Skirtumas tarp mažiausio ir didžiausio eritrocito – anizocitozė. Jos priežastys: anemijos, reakcija į gydymą geležies preparatais (atsiranda daug normalaus ir mažo dydžio eritrocitų), dažni kraujo perpylimai.

Trombocitai – mažiausios kraujo dalelės, atsakingos už kraujo krešėjimą. Jų koncentracijos padidėjimą gali sukelti įvairūs veiksniai – nuo streso ir padidėjusio fizinio krūvio iki lėtinių infekcijų ir onkologinių ligų. Trombocitų skaičiaus sumažėjimą taip pat gali lemti įvairios sveikatos būklės. Neretai šių kraujo dalelių sumažėjimą lemia medikamentų ir hormoninių preparatų vartojimas, taip pat virusinės ar onkologinės ligos.

Jaunesni trombocitai didesni, jiems bręstant – jų MPV mažėja. Esant trombocitų kiekio padidėjimui MPV mažėja, o o esant trombocitų kiekio sumažėjimui – MPV didėja. Jeigu ši pusiausvyra suardoma, tai gali būti sunkios ligos požymis.

Neutrofilai – didžiausią koncentraciją sudarančios leukocitų ląstelės, kurių pagrindinė funkcija – kovoti su infekcija. Įprastai neutrofilų skaičiaus padidėjimą sukelia infekcinės ligos, tačiau šių dalelių koncentracijos padidėjimą galima stebėti ir esant jungiamojo audinio ar piktybinėms ligoms, įvykus miokardo infarktui, apsinuodijus švinu. Neutrofilų skaičiaus sumažėjimas suaugusiems žmonėms pasitaiko retai – dažniausiai tai sukelia virusinės infekcijos, vitamino B12, folio rūgšties stoka, radioaktyvi spinduliuotė ar piktybinės ligos.

Limfocitai – itin svarbios, iki 30 proc. leukocitų sudarančios ląstelės, kurių pagrindinė funkcija – formuoti organizmo imuninę sistemą. Limfocitų skaičiaus padidėjimą kraujyje paprastai sukelia virusinės, taip pat lėtinės infekcijos, tokios kaip tuberkuliozė, sifilis ar bruceliozė. Tačiau , kai kurios virusinės infekcijos, tokios kaip ŽIV, hepatitas ar gripas, gali sukelti limfocitų koncentracijos sumažėjimą. Jų skaičiaus sumažėjimą taip pat gali lemti cinko stygius, baltymų netekimas, radioaktyvi spinduliuotė, chemoterapija, imunitetą slopinantys vaistai.

Atlieka makrofagų vaidmenį, pasižymi dideliu aktyvumu nukenksminant toksinus, susidariusius uždegimo židiniuose, dalyvauja susidarant antikūnams, citokinams. TBC, paratifinė infekcija, sifilis, lėtiniai uždegimai, monocitinės leukemijos, navikai ypač padidina MO skaičių. Monocitų padaugėjimas sveikimo periode po infekcijų – gera prognozė.

Eozinofilų skaičiaus padidėjimas kraujyje leidžia įtarti galimą alerginę reakciją, ypač medikamentinę, taip pat parazitinę infekciją, kai kurias odos ir jungiamojo audinio ligas, pavyzdžiui, reumatoidinį artritą, antinksčių nepakankamumą.

Šios kraujo ląstelės dalyvauja greitose alerginėse reakcijose, kurių metu reikšmingai padidėja bazofilų koncentracija. Tai leidžia įtarti alergiją medikamentams, maistui ar kitiems buitiniams dirgikliams. Priešingai, bazofilų skaičius mažėja galimai sergant reumatoidiniu artritu, patiriant didelį stresą, moterims – ovuliacijos metu.

Granulocitai yra kraujo ląstelės, granuliuotos struktūros leukocitų pogrupis. Jie yra dviejų tipų: suaugę ir nesubrendę - tik išlaisvintos iš kaulų čiulpų ląstelės, gaminamos nedideliais kiekiais, siekiant pakeisti senas formas, kai yra brandžių ląstelių trūkumas kraujyje arba staiga padidėja organizmo poreikis leukocitams. Kai kraujo analizėje dideliais kiekiais matyti nesubrendę granulocitai, tai reiškia, kad imuninė sistema yra patogeninės aplinkos įtakoje - paprastai tai sukelia infekcinės ligos, alerginės reakcijos, uždegiminiai procesai ir autoimuniniai sutrikimai.

Nežymūs ANA kiekiai autoimuninės ligos nesukelia ir gali būti randami kiekvieno iš mūsų organizme. ANA kiekis ryškiai pakyla sergant autoimuninėmis ligomis: jungiamojo audinio ir kitomis. ANA – vertingas laboratorinis žymuo šių ligų atrankai. Gavus neigiamą ANA tyrimo rezultatą autoimuninę jungiamojo audinio ligą galima atmesti. Gavus teigiamą rezultatą galima kryptingai parinkti papildomus, ligą patvirtinančius arba paneigiančius tyrimus.

Bendras cholesterolio kiekis yra cholesterolio kiekio kraujyje suma. Cholesterolio testas padeda nustatyti galimą arterijų susiaurėjimą ar okliuziją (aterosklerozę). Aukštas cholesterolio kiekis dažnai yra reikšmingas vainikinių arterijų ligos rizikos veiksnys. Cholesterolį tikrinti svarbu, nes didelis jo kiekis paprastai nesukelia jokių simptomų. Atliekamas išsamus cholesterolio tyrimas, siekiant nustatyti, ar cholesterolio kiekis yra didelis, ir įvertinti širdies priepuolių bei kitų širdies ligų ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką.

Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis dar vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, nes jis padeda eliminuoti „blogąjį“ cholesterolį, taip išlaikant arterijas atviras ir leidžiant kraujui tekėti laisvai.

Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis dar vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu. Per didelis jo kiekis kraujyje sukelia riebalų sankaupų (plokštelių) kaupimąsi arterijose (aterosklerozę), o tai sumažina kraujo tekėjimą.Šios plokštelės gali plyšti ir sukelti širdies priepuolį ar insultą.

Gliukozė yra pagrindinis Jūsų kūno energijos šaltinis, kuris atsiranda iš suvartotų angliavandenių. Cukraus kiekį kraujyje paprastai kontroliuoja hormonas, vadinamas insulinu. Tačiau jei sergate cukriniu diabetu, Jūsų organizmas arba gamina nepakankamai insulino, arba pagamintas insulinas neveikia tinkamai. Dėl to kraujyje kaupiasi cukrus. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje negydomas gali sukelti rimtų organų pažeidimų. Taikant šį tyrimą galima aptikti ir sumažėjusį gliukozės kiekį kraujyje, kuris taip pat gali sukelti organizmo pažeidimų.

Trigliceridai yra lipidai, kuriuos vadiname riebalais. Jie yra pagrindinis riebalų rūgščių bei organizmo energijos šaltinis. Į organizmą trigliceridai patenka su maistu arba yra gaminami pačiame organizme. Riebaliniame audinyje jie sudaro net 60-85% visos bendrosios masės. Riebalų rūgštys yra itin svarbios organizme vykstantiems procesams, tačiau per didelis trigliceridų kiekis kraujyje didina infarkto riziką.

ALT yra fermentas, randamas kepenyse. Pažeidus kepenų ląsteles, jos išskiria ALT į kraują. Didelis ALT kiekis kraujyje gali parodyti kepenų sutrikimą net prieš pasireiškiant kepenų ligos požymiams, todėl ALT kraujo tyrimas gali būti naudingas anksti nustatant kepenų ligas.

Gydytojai dažniausiai skiria AST testą, kad patikrintų kepenų būklę. Paprastai šis testas skiriamas kartu su ALT. Jei AST lygis yra nenormalus, o ALT lygis yra normalus, problema yra labiau tikėtina dėl širdies ar raumenų sistemos sutrikimo, nei dėl kepenų. Kai kuriais atvejais AST ir ALT santykis gali padėti diagnozuoti tam tikras kepenų ligas.

C reaktyvus baltymas (CRB) yra medžiaga, kurią kepenys gamina kaip atsaką į uždegimą. Aukštas CRB kiekis kraujyje yra uždegimo žymuo. Tai gali sukelti įvairiausios būklės, pradedant infekcija ir baigiant navikiniais procesais, todėl esant padidėjusiam CRB žymeniui, reikalingas detalesnis ištyrimas.

Kreatininas yra organizmo atliekų produktas kraujyje, atsirandantis dėl raumenų veiklos. Paprastai jis iš kraujo pašalinamas inkstuose, tačiau sulėtėjus inkstų funkcijai, kreatinino lygis padidėja.

Kalcis – vienas svarbiausių žmogaus organizmo mineralų, įeinantis į kaulų sudėtį, dalyvaujantis kraujo krešėjimo procese, svarbus panaudojat geležį kraujodaroje, būtinas normaliai nervų sistemos, širdies ir kitų raumenų veiklai. Sumažėjus kalcio kiekiui vystosi osteoporozė, rachitas.

Per didelis magnio kiekis gali būti nustatytas esant inkstų nepakankamumui. Magnio stokos atveju sutrinka nervų ir raumenų funkcija, kuriai būdingas padidėjęs dirglumas, drebulys, traukuliai, raumenų silpnumas.

Glomerulų filtracijos greitis (eGFR) nurodo, ar Jūsų inkstai funkcionuoja gerai. eGFR apskaičiuojamas pagal kreatinino kiekį kraujyje. Jeigu jis neatitiks normų, gydytojas rekomenduos kreiptis į gyd. nefrologą, kuris atliks išsamesnį ištyrimą.

Vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį bei fosforą ir apsaugo kaulus nuo išretėjimo, osteoporozės ir rachito. Vit. D dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, yra itin svarbus organizmo imunitetui – tyrimai rodo, kad vit. D sumažina alergijų, diabeto, inkstų, autoimuninių bei širdies ligų, kvėpavimo takų infekcijų ir net piktybinių navikų atsiradimo riziką. Perdozavus vit. D gali vystytis hiperkalcemija, inkstų ligos, aterosklerozė. Taip pat gali kamuoti nuovargis, svorio svyravimai, pykinimas, vėmimas, pablogėjęs apetitas. Prieš tyrimą būtina bent jau 3 dienas nevartoti vit. D papildų, kadangi jie gali iškraipyti laboratorinio kraujo tyrimo rezultatus.

ENG nusėdimas pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (per daug ląstelių kraujyje). ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu, nes eritrocitai jį absorbuoja, dėl to mažėja jų paviršiaus krūvis, kad sąlygoja padidėjusį krešulių formavimosi pavojų. Taip būna sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas – lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.

Skydliaukės hormonų sintezę ir sekreciją reguliuoja tirotropinis (TTH) hormonas. Tai vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių ir pirmasis tyrimas, reikalingas skydliaukės bendrai būklei ir aktyvumui įvertinti. Padidėjusi TTH reikšmė rodo nepakankamą skydliaukės funkciją, kuri gali sietis su hipofizės navikais, cholesterolio kiekio padidėjimu ir kt. Sumažėjusi TTH reikšmė – skydliaukės hiperfunkcijos rodiklis, kuris gali būti susijęs su hipofizės navikais, traumomis, lėtinėmis ligomis ir kt.

Kreatinkinazė – baltymas, randamas raumenyse ir smegenyse. Kreatinkinazė dažniausiai nustatoma vertinant raumeninio audinio patologiją. Kreatinkinazės aktyvumas padidėja esant Duchenne miodistrofijai, raumenų traumai, fiziniam krūviui ir kt.

Šlapalas (UREA) – galutinis baltymų apykaitos produktas ir vienas svarbiausių inkstų funkcijos rodiklių. Kai sutrinka inkstų funkcija, tiek filtracinė, tiek „reabsorbcinė“, šlapalo koncentracija padidėja itin anksti. Tyrimas atliekamas kartu su kreatinino (CREA) tyrimu. Kreatininas, dažnu atveju, yra specifiškesnis tyrimas, tačiau jis gali neparodyti kai kurių inkstų ligų. Šlapalo koncentracijos padidėjimas susijęs su inkstų funkcijos nepakankamumu, o rodiklio sumažėjimas būdingas kepenų funkcijos sutrikimo atvejais.

Geležis (Fe) – dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) bei tam tikrų fermentų susidarymo procesuose, taip pat yra atsakingas už deguonies pernešimą į audinius. Esant geležies trūkumui, dar nepradėjus gydymo, būtina nustatyti ir feritino bei transferino koncentraciją kraujyje. Geležies trūkumas sukelia mažakraujystę, o perteklius – hemochromatozę. Geležies rodikliai gali pakisti po apsinuodijimą švinu ar kitais sunkiaisiais metalais, sergant kai kuriomis kepenų ligomis, tuberkulioze, onkologiniais bei kitais lėtiniais susirgimais. Geležies stoka gali kilti ir vaikams dėl greito augimo, moterims dėl menstruacijų, nėščiosioms netekus kraujo gimdant, dėl nepilnavertės mitybos, vit. C trūkumo ir kt.

Feritinas yra kraujo baltymas, kuriame yra geležies. Feritino tyrimas padeda gydytojui suprasti, kiek geležies kaupia jūsų kūnas. Jei atlikus feritino tyrimą paaiškėja, kad Jūsų feritino kiekis kraujyje yra mažesnis nei turėtų, tai rodo, kad Jūsų organizme yra mažai geležies atsargų ir turite geležies trūkumą, kurį reikia koreguoti.

Leukocitai, vadinamieji baltieji kraujo kūneliai, – tai organizmo imuninės sistemos atsako į galimą ligą išraiška. Jų koncentracijos padidėjimas leidžia įtarti, jog organizme vyksta uždegiminis procesas, pvz., bakterinė infekcija, su kuria kovoja imuninė sistema. Kai kuriais atvejais leukocitų koncentracijos pakitimai, įprastai itin ženklus padidėjimas, leidžia įtarti onkologinę kraujo ligą.

Eritrocitai, arba raudonieji kraujo kūneliai, perneša deguonį ir kitas kraujo dujas. Kai eritrocitų skaičius kraujyje padidėja, tai rodo, kad vidaus organai nepakankamai aprūpinami deguonimi, o to priežastis gali būti įvairios širdies, plaučių, inkstų ligos, hormoninės sistemos disbalansas ar dehidratacija, todėl būtinas išsamesnis ištyrimas. Eritrocitų skaičiaus mažėjimas būdingas anemijai, kurios priežastys taip pat gali būti įvairios – geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stoka, įvairios kitos lėtinės ar parazitinės ligos, todėl ir šiuo atveju būtina atlikti išsamesnius tyrimus ir išsiaiškinti tikrąją raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus mažėjimo priežastį.

Hemoglobinas yra glaudžiai susijęs su eritrocitais – tai baltymas, kuris organizmo audinius aprūpina deguonimi. Įprastai būtent hemoglobino koncentracijos mažėjimas yra pirmasis signalas, leidžiantis įtarti mažakraujystę, dažniausiai geležies stokos, mat hemoglobino koncentracija kraujyje mažėja kur kas sparčiau nei eritrocitų, o viena svarbiausių jo sudedamųjų dalių yra geležis.

Hematokrito rodiklis rodo, kiek procentų bendrame kraujo tūryje užima kraujo kūneliai. Hematokrito vertė tiesiogiai susijusi su eritrocitų kiekiu, nes eritrocitai sudaro 99,8 % visų kraujo kūnelių. Padidėję hematokrito rodikliai reiškia, kad padidėjo kraujo klampumas (daugiau eritrocitų, mažiau skystosios kraujo dalies plazmos). Dėl šios priežasties labai apsunkinamas širdies darbas. Sumažėję hematokrito rodikliai rodo, kad kraujyje sumažėjęs eritrocitų kiekis, o tai dažniausiai reiškia mažakraujystę.

Svarbus rodiklis anemijos klasifikacijai ir gydymo sekimui. MCV pakyla dėl vitamino B12, folio rūgšties stokos, esant toksiniam kepenų pakenkimui. Nežymų padidėjimą sukelia rūkymas, alkoholio, kontraceptikų vartojimas. Esant lėtinei anemijai, ilgalaikiam Fe trūkumui, apsinuodijus švinu, MCV sumažėja.

Svarbus rodiklis anemijų klasifikacijai. MCH mažėja ir didėja kartu su MCV. Kepenų pažeidimas, parazitai žarnyne, skrandžio ligos, vegetarinis maistas, lėtinis alkoholizmas rodiklį didina, o geležies deficitas, lėtiniai uždegimai, navikai, tuberkoliozė – mažina.

Padidėja labai retai, mažėja, kai sutrinka hemoglobino sintezė. MCHC pokyčiai yra sunkių būklių požymis arba preanalizės /matavimo klaida.

Skirtumas tarp mažiausio ir didžiausio eritrocito – anizocitozė. Jos priežastys: anemijos, reakcija į gydymą geležies preparatais (atsiranda daug normalaus ir mažo dydžio eritrocitų), dažni kraujo perpylimai.

Trombocitai – mažiausios kraujo dalelės, atsakingos už kraujo krešėjimą. Jų koncentracijos padidėjimą gali sukelti įvairūs veiksniai – nuo streso ir padidėjusio fizinio krūvio iki lėtinių infekcijų ir onkologinių ligų. Trombocitų skaičiaus sumažėjimą taip pat gali lemti įvairios sveikatos būklės. Neretai šių kraujo dalelių sumažėjimą lemia medikamentų ir hormoninių preparatų vartojimas, taip pat virusinės ar onkologinės ligos.

Jaunesni trombocitai didesni, jiems bręstant – jų MPV mažėja. Esant trombocitų kiekio padidėjimui MPV mažėja, o o esant trombocitų kiekio sumažėjimui – MPV didėja. Jeigu ši pusiausvyra suardoma, tai gali būti sunkios ligos požymis.

Neutrofilai – didžiausią koncentraciją sudarančios leukocitų ląstelės, kurių pagrindinė funkcija – kovoti su infekcija. Įprastai neutrofilų skaičiaus padidėjimą sukelia infekcinės ligos, tačiau šių dalelių koncentracijos padidėjimą galima stebėti ir esant jungiamojo audinio ar piktybinėms ligoms, įvykus miokardo infarktui, apsinuodijus švinu. Neutrofilų skaičiaus sumažėjimas suaugusiems žmonėms pasitaiko retai – dažniausiai tai sukelia virusinės infekcijos, vitamino B12, folio rūgšties stoka, radioaktyvi spinduliuotė ar piktybinės ligos.

Limfocitai – itin svarbios, iki 30 proc. leukocitų sudarančios ląstelės, kurių pagrindinė funkcija – formuoti organizmo imuninę sistemą. Limfocitų skaičiaus padidėjimą kraujyje paprastai sukelia virusinės, taip pat lėtinės infekcijos, tokios kaip tuberkuliozė, sifilis ar bruceliozė. Tačiau , kai kurios virusinės infekcijos, tokios kaip ŽIV, hepatitas ar gripas, gali sukelti limfocitų koncentracijos sumažėjimą. Jų skaičiaus sumažėjimą taip pat gali lemti cinko stygius, baltymų netekimas, radioaktyvi spinduliuotė, chemoterapija, imunitetą slopinantys vaistai.

Atlieka makrofagų vaidmenį, pasižymi dideliu aktyvumu nukenksminant toksinus, susidariusius uždegimo židiniuose, dalyvauja susidarant antikūnams, citokinams. TBC, paratifinė infekcija, sifilis, lėtiniai uždegimai, monocitinės leukemijos, navikai ypač padidina MO skaičių. Monocitų padaugėjimas sveikimo periode po infekcijų – gera prognozė.

Eozinofilų skaičiaus padidėjimas kraujyje leidžia įtarti galimą alerginę reakciją, ypač medikamentinę, taip pat parazitinę infekciją, kai kurias odos ir jungiamojo audinio ligas, pavyzdžiui, reumatoidinį artritą, antinksčių nepakankamumą.

Šios kraujo ląstelės dalyvauja greitose alerginėse reakcijose, kurių metu reikšmingai padidėja bazofilų koncentracija. Tai leidžia įtarti alergiją medikamentams, maistui ar kitiems buitiniams dirgikliams. Priešingai, bazofilų skaičius mažėja galimai sergant reumatoidiniu artritu, patiriant didelį stresą, moterims – ovuliacijos metu.

Granulocitai yra kraujo ląstelės, granuliuotos struktūros leukocitų pogrupis. Jie yra dviejų tipų: suaugę ir nesubrendę - tik išlaisvintos iš kaulų čiulpų ląstelės, gaminamos nedideliais kiekiais, siekiant pakeisti senas formas, kai yra brandžių ląstelių trūkumas kraujyje arba staiga padidėja organizmo poreikis leukocitams. Kai kraujo analizėje dideliais kiekiais matyti nesubrendę granulocitai, tai reiškia, kad imuninė sistema yra patogeninės aplinkos įtakoje - paprastai tai sukelia infekcinės ligos, alerginės reakcijos, uždegiminiai procesai ir autoimuniniai sutrikimai.

Nežymūs ANA kiekiai autoimuninės ligos nesukelia ir gali būti randami kiekvieno iš mūsų organizme. ANA kiekis ryškiai pakyla sergant autoimuninėmis ligomis: jungiamojo audinio ir kitomis. ANA – vertingas laboratorinis žymuo šių ligų atrankai. Gavus neigiamą ANA tyrimo rezultatą autoimuninę jungiamojo audinio ligą galima atmesti. Gavus teigiamą rezultatą galima kryptingai parinkti papildomus, ligą patvirtinančius arba paneigiančius tyrimus.

Bendras cholesterolio kiekis yra cholesterolio kiekio kraujyje suma. Cholesterolio testas padeda nustatyti galimą arterijų susiaurėjimą ar okliuziją (aterosklerozę). Aukštas cholesterolio kiekis dažnai yra reikšmingas vainikinių arterijų ligos rizikos veiksnys. Cholesterolį tikrinti svarbu, nes didelis jo kiekis paprastai nesukelia jokių simptomų. Atliekamas išsamus cholesterolio tyrimas, siekiant nustatyti, ar cholesterolio kiekis yra didelis, ir įvertinti širdies priepuolių bei kitų širdies ligų ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką.

Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis dar vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, nes jis padeda eliminuoti „blogąjį“ cholesterolį, taip išlaikant arterijas atviras ir leidžiant kraujui tekėti laisvai.

Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis dar vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu. Per didelis jo kiekis kraujyje sukelia riebalų sankaupų (plokštelių) kaupimąsi arterijose (aterosklerozę), o tai sumažina kraujo tekėjimą.Šios plokštelės gali plyšti ir sukelti širdies priepuolį ar insultą.

Gliukozė yra pagrindinis Jūsų kūno energijos šaltinis, kuris atsiranda iš suvartotų angliavandenių. Cukraus kiekį kraujyje paprastai kontroliuoja hormonas, vadinamas insulinu. Tačiau jei sergate cukriniu diabetu, Jūsų organizmas arba gamina nepakankamai insulino, arba pagamintas insulinas neveikia tinkamai. Dėl to kraujyje kaupiasi cukrus. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje negydomas gali sukelti rimtų organų pažeidimų. Taikant šį tyrimą galima aptikti ir sumažėjusį gliukozės kiekį kraujyje, kuris taip pat gali sukelti organizmo pažeidimų.

Trigliceridai yra lipidai, kuriuos vadiname riebalais. Jie yra pagrindinis riebalų rūgščių bei organizmo energijos šaltinis. Į organizmą trigliceridai patenka su maistu arba yra gaminami pačiame organizme. Riebaliniame audinyje jie sudaro net 60-85% visos bendrosios masės. Riebalų rūgštys yra itin svarbios organizme vykstantiems procesams, tačiau per didelis trigliceridų kiekis kraujyje didina infarkto riziką.

ALT yra fermentas, randamas kepenyse. Pažeidus kepenų ląsteles, jos išskiria ALT į kraują. Didelis ALT kiekis kraujyje gali parodyti kepenų sutrikimą net prieš pasireiškiant kepenų ligos požymiams, todėl ALT kraujo tyrimas gali būti naudingas anksti nustatant kepenų ligas.

Gydytojai dažniausiai skiria AST testą, kad patikrintų kepenų būklę. Paprastai šis testas skiriamas kartu su ALT. Jei AST lygis yra nenormalus, o ALT lygis yra normalus, problema yra labiau tikėtina dėl širdies ar raumenų sistemos sutrikimo, nei dėl kepenų. Kai kuriais atvejais AST ir ALT santykis gali padėti diagnozuoti tam tikras kepenų ligas.

C reaktyvus baltymas (CRB) yra medžiaga, kurią kepenys gamina kaip atsaką į uždegimą. Aukštas CRB kiekis kraujyje yra uždegimo žymuo. Tai gali sukelti įvairiausios būklės, pradedant infekcija ir baigiant navikiniais procesais, todėl esant padidėjusiam CRB žymeniui, reikalingas detalesnis ištyrimas.

Kreatininas yra organizmo atliekų produktas kraujyje, atsirandantis dėl raumenų veiklos. Paprastai jis iš kraujo pašalinamas inkstuose, tačiau sulėtėjus inkstų funkcijai, kreatinino lygis padidėja.

Kalcis – vienas svarbiausių žmogaus organizmo mineralų, įeinantis į kaulų sudėtį, dalyvaujantis kraujo krešėjimo procese, svarbus panaudojat geležį kraujodaroje, būtinas normaliai nervų sistemos, širdies ir kitų raumenų veiklai. Sumažėjus kalcio kiekiui vystosi osteoporozė, rachitas.

Per didelis magnio kiekis gali būti nustatytas esant inkstų nepakankamumui. Magnio stokos atveju sutrinka nervų ir raumenų funkcija, kuriai būdingas padidėjęs dirglumas, drebulys, traukuliai, raumenų silpnumas.

Glomerulų filtracijos greitis (eGFR) nurodo, ar Jūsų inkstai funkcionuoja gerai. eGFR apskaičiuojamas pagal kreatinino kiekį kraujyje. Jeigu jis neatitiks normų, gydytojas rekomenduos kreiptis į gyd. nefrologą, kuris atliks išsamesnį ištyrimą.

Vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį bei fosforą ir apsaugo kaulus nuo išretėjimo, osteoporozės ir rachito. Vit. D dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, yra itin svarbus organizmo imunitetui – tyrimai rodo, kad vit. D sumažina alergijų, diabeto, inkstų, autoimuninių bei širdies ligų, kvėpavimo takų infekcijų ir net piktybinių navikų atsiradimo riziką. Perdozavus vit. D gali vystytis hiperkalcemija, inkstų ligos, aterosklerozė. Taip pat gali kamuoti nuovargis, svorio svyravimai, pykinimas, vėmimas, pablogėjęs apetitas. Prieš tyrimą būtina bent jau 3 dienas nevartoti vit. D papildų, kadangi jie gali iškraipyti laboratorinio kraujo tyrimo rezultatus.

ENG nusėdimas pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (per daug ląstelių kraujyje). ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu, nes eritrocitai jį absorbuoja, dėl to mažėja jų paviršiaus krūvis, kad sąlygoja padidėjusį krešulių formavimosi pavojų. Taip būna sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas – lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.

Skydliaukės hormonų sintezę ir sekreciją reguliuoja tirotropinis (TTH) hormonas. Tai vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių ir pirmasis tyrimas, reikalingas skydliaukės bendrai būklei ir aktyvumui įvertinti. Padidėjusi TTH reikšmė rodo nepakankamą skydliaukės funkciją, kuri gali sietis su hipofizės navikais, cholesterolio kiekio padidėjimu ir kt. Sumažėjusi TTH reikšmė – skydliaukės hiperfunkcijos rodiklis, kuris gali būti susijęs su hipofizės navikais, traumomis, lėtinėmis ligomis ir kt.

Laisvas trijodtironinas (FT3) – skydliaukės hormonas, kuris kartu su laisvu tiroksinu (FT4) veikia visą organizmą. Laisvas trijodtironinas matuojamas kartu su tirotropinio hormono (TTH) ir laisvo tiroksino (FT4) tyrimais. Laisvųjų hormonų nustatymas yra jautresnis ir specifiškesnis skydliaukės funkcijos rodiklis nei bendrųjų (T3). Jeigu laisvo tiroksino rodiklis yra normalus, o tirotropino hormono yra sumažėjęs, būtina ištirti laisvą trijodtironiną. Padidėjusi FT3 koncentracija leidžia diagozuoti trijodtironino toksikozę. Laisvo trijodtironino tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti, jeigu nustatoma tachikardija (dažnesnis nei normalus širdies plakimo dažnis) arba raumenų ir nervų sistemos ligos.

Laisvas tiroksinas (FT4) – skydliaukės hormonas, kuris kartu su laisvu trijodtironinu (FT3) veikia visą organizmą – reguliuoja medžiagų apykaitą organizme. Laisvas tiroksinas dažniausiai nustatomas kartu su tirotropiniu hormonu (TTH). Laisvo tiroksino padidėjimas ir tirotropinio hormono sumažėjimas yra padidėjusios skydliaukės funkcijos rodiklis. Laisvo tiroksino sumažėjimas ir tirotropinio hormono padidėjimas rodo nepakankamą skydliaukės funkciją. Laisvųjų hormonų nustatymas yra jautresnis ir specifiškesnis skydliaukės funkcijos rodiklis nei bendrųjų.

Anti-TPO – rodiklis, skirtas autoimuninėms skydliaukės ligoms diagnozuoti ir sekti. Tyrimas padeda aptikti hipotirozę (sumažėjusią skydliaukės hormonų gamybą). Padidėjęs Anti-TPO kiekis rodo, kad yra polinkis sirgti hipotiroze, todėl būtina nuolatinė skydliaukės hormonų kontrolė. Antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę tyrimas itin svarbus nėščiosioms. Net 8-10% moterų po gimdymo susiduria su skydliaukės sutrikimais, todėl labai svarbu juos aptikti iš anksto ir imtis prevencinių priemonių.

Vitaminas B12 dalyvauja nervų sistemos, genetiniuose, raudonųjų kraujo kūnelių susidarymo, ląstelių dalijimosi procesuose. Jis taip pat reguliuoja maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose ir kraujodarą, suaktyvina folio rūgštį, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Kai organizmas stokoja vit. B12, sutrinka ląstelių dalinimasis, mažėja eritrocitų, trombocitų, atsiranda naujų eritrocitų formų. Rodiklio sumažėjimas parodo prastą mitybą, megaloblastinę anemiją, žarnyno ar nervų sistemos ligas. Pagrindiniai vit. B12 deficito ar folio rūgšties deficitinės anemijos simptomai yra nuovargis, mieguistumas, energijos stygius.

Folinė rūgštis dalyvauja kraujo bei naujų ląstelių susidarymo procesuose. Folinė rūgštis taip pat būtina organizmui, kad jis galėtų augti ir vystytis, vyktų baltymų apykaita ir DNR sintezė. Folio rūgšties tyrimas, atliekamas kartu su vit. B12 tyrimu, gali parodyti megaloblastinę mažakraujystę. Dėl organizme atsiradusi folinės rūgšties stokos, sutrinka audinių ir organų aprūpinimas būtinomis medžiagomis. Folinės rūgšties sumažėjimas taip pat gali parodyti kepenų bei žarnyno ligas.

Baltymai mūsų organizme transportuoja medžiagas ir reguliuoja jų apykaitą, padeda šalinti toksinus, sustiprinti imunitetą. Jie itin svarbūs ląstelių atkūrimo procesams – senų ląstelių pakeitimo naujomis. Baltymai sudaro arba įeina į organizmo hormonų, fermentų sudėtį.. Bendras baltymas - tai rodiklis, kuris nustatomas kaip vienas iš parametrų bendrai ligonio būklei įvertinti. Kraujyje baltymų sumažėja dėl prastos mitybos, sergant žarnyno, kasos, kepenų ligomis, turint inkstų funkcijų sutrikimus. Parametrai taip pat padidėja esant patinimams, nudegimams, nėštumui. Rodiklis padidėja netekus skysčių, kai kurių autoimuninių susirgimų atvejais, sergant lėtiniu kepenų uždegimu, taip pat dėl vaistų vartojimo.

Kortizolis organizme atlieka keletą funkcijų: skatina gliukozės išskyrimą, stimuliuoja maisto medžiagų apykaitą ir jų suskaldymą, nervų sistemos atsaką į stresinius veiksnius, slopina uždegimus, skatina skrandžio sulčių sekreciją. Atsitiktinis kortizolio koncentracijos nustatymas gali klaidinti, ypač jeigu jis nustatomas neatsižvelgiant į emocinį stresą, hipoglikemiją, nėštumo galimybę, arba jeigu interpretuojamas nesilaikant paros ritmo svyravimų. Ryte yra nustatoma didžiausia kortizolio koncentracija.

Feritinas yra kraujo baltymas, kuriame yra geležies. Feritino tyrimas padeda gydytojui suprasti, kiek geležies kaupia jūsų kūnas. Jei atlikus feritino tyrimą paaiškėja, kad Jūsų feritino kiekis kraujyje yra mažesnis nei turėtų, tai rodo, kad Jūsų organizme yra mažai geležies atsargų ir turite geležies trūkumą, kurį reikia koreguoti.

Leukocitai, vadinamieji baltieji kraujo kūneliai, – tai organizmo imuninės sistemos atsako į galimą ligą išraiška. Jų koncentracijos padidėjimas leidžia įtarti, jog organizme vyksta uždegiminis procesas, pvz., bakterinė infekcija, su kuria kovoja imuninė sistema. Kai kuriais atvejais leukocitų koncentracijos pakitimai, įprastai itin ženklus padidėjimas, leidžia įtarti onkologinę kraujo ligą.

Eritrocitai, arba raudonieji kraujo kūneliai, perneša deguonį ir kitas kraujo dujas. Kai eritrocitų skaičius kraujyje padidėja, tai rodo, kad vidaus organai nepakankamai aprūpinami deguonimi, o to priežastis gali būti įvairios širdies, plaučių, inkstų ligos, hormoninės sistemos disbalansas ar dehidratacija, todėl būtinas išsamesnis ištyrimas. Eritrocitų skaičiaus mažėjimas būdingas anemijai, kurios priežastys taip pat gali būti įvairios – geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stoka, įvairios kitos lėtinės ar parazitinės ligos, todėl ir šiuo atveju būtina atlikti išsamesnius tyrimus ir išsiaiškinti tikrąją raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus mažėjimo priežastį.

Hemoglobinas yra glaudžiai susijęs su eritrocitais – tai baltymas, kuris organizmo audinius aprūpina deguonimi. Įprastai būtent hemoglobino koncentracijos mažėjimas yra pirmasis signalas, leidžiantis įtarti mažakraujystę, dažniausiai geležies stokos, mat hemoglobino koncentracija kraujyje mažėja kur kas sparčiau nei eritrocitų, o viena svarbiausių jo sudedamųjų dalių yra geležis.

Hematokrito rodiklis rodo, kiek procentų bendrame kraujo tūryje užima kraujo kūneliai. Hematokrito vertė tiesiogiai susijusi su eritrocitų kiekiu, nes eritrocitai sudaro 99,8 % visų kraujo kūnelių. Padidėję hematokrito rodikliai reiškia, kad padidėjo kraujo klampumas (daugiau eritrocitų, mažiau skystosios kraujo dalies plazmos). Dėl šios priežasties labai apsunkinamas širdies darbas. Sumažėję hematokrito rodikliai rodo, kad kraujyje sumažėjęs eritrocitų kiekis, o tai dažniausiai reiškia mažakraujystę.

Svarbus rodiklis anemijos klasifikacijai ir gydymo sekimui. MCV pakyla dėl vitamino B12, folio rūgšties stokos, esant toksiniam kepenų pakenkimui. Nežymų padidėjimą sukelia rūkymas, alkoholio, kontraceptikų vartojimas. Esant lėtinei anemijai, ilgalaikiam Fe trūkumui, apsinuodijus švinu, MCV sumažėja.

Svarbus rodiklis anemijų klasifikacijai. MCH mažėja ir didėja kartu su MCV. Kepenų pažeidimas, parazitai žarnyne, skrandžio ligos, vegetarinis maistas, lėtinis alkoholizmas rodiklį didina, o geležies deficitas, lėtiniai uždegimai, navikai, tuberkoliozė – mažina.

Padidėja labai retai, mažėja, kai sutrinka hemoglobino sintezė. MCHC pokyčiai yra sunkių būklių požymis arba preanalizės /matavimo klaida.

Skirtumas tarp mažiausio ir didžiausio eritrocito – anizocitozė. Jos priežastys: anemijos, reakcija į gydymą geležies preparatais (atsiranda daug normalaus ir mažo dydžio eritrocitų), dažni kraujo perpylimai.

Trombocitai – mažiausios kraujo dalelės, atsakingos už kraujo krešėjimą. Jų koncentracijos padidėjimą gali sukelti įvairūs veiksniai – nuo streso ir padidėjusio fizinio krūvio iki lėtinių infekcijų ir onkologinių ligų. Trombocitų skaičiaus sumažėjimą taip pat gali lemti įvairios sveikatos būklės. Neretai šių kraujo dalelių sumažėjimą lemia medikamentų ir hormoninių preparatų vartojimas, taip pat virusinės ar onkologinės ligos.

Jaunesni trombocitai didesni, jiems bręstant – jų MPV mažėja. Esant trombocitų kiekio padidėjimui MPV mažėja, o o esant trombocitų kiekio sumažėjimui – MPV didėja. Jeigu ši pusiausvyra suardoma, tai gali būti sunkios ligos požymis.

Neutrofilai – didžiausią koncentraciją sudarančios leukocitų ląstelės, kurių pagrindinė funkcija – kovoti su infekcija. Įprastai neutrofilų skaičiaus padidėjimą sukelia infekcinės ligos, tačiau šių dalelių koncentracijos padidėjimą galima stebėti ir esant jungiamojo audinio ar piktybinėms ligoms, įvykus miokardo infarktui, apsinuodijus švinu. Neutrofilų skaičiaus sumažėjimas suaugusiems žmonėms pasitaiko retai – dažniausiai tai sukelia virusinės infekcijos, vitamino B12, folio rūgšties stoka, radioaktyvi spinduliuotė ar piktybinės ligos.

Limfocitai – itin svarbios, iki 30 proc. leukocitų sudarančios ląstelės, kurių pagrindinė funkcija – formuoti organizmo imuninę sistemą. Limfocitų skaičiaus padidėjimą kraujyje paprastai sukelia virusinės, taip pat lėtinės infekcijos, tokios kaip tuberkuliozė, sifilis ar bruceliozė. Tačiau , kai kurios virusinės infekcijos, tokios kaip ŽIV, hepatitas ar gripas, gali sukelti limfocitų koncentracijos sumažėjimą. Jų skaičiaus sumažėjimą taip pat gali lemti cinko stygius, baltymų netekimas, radioaktyvi spinduliuotė, chemoterapija, imunitetą slopinantys vaistai.

Atlieka makrofagų vaidmenį, pasižymi dideliu aktyvumu nukenksminant toksinus, susidariusius uždegimo židiniuose, dalyvauja susidarant antikūnams, citokinams. TBC, paratifinė infekcija, sifilis, lėtiniai uždegimai, monocitinės leukemijos, navikai ypač padidina MO skaičių. Monocitų padaugėjimas sveikimo periode po infekcijų – gera prognozė.

Eozinofilų skaičiaus padidėjimas kraujyje leidžia įtarti galimą alerginę reakciją, ypač medikamentinę, taip pat parazitinę infekciją, kai kurias odos ir jungiamojo audinio ligas, pavyzdžiui, reumatoidinį artritą, antinksčių nepakankamumą.

Šios kraujo ląstelės dalyvauja greitose alerginėse reakcijose, kurių metu reikšmingai padidėja bazofilų koncentracija. Tai leidžia įtarti alergiją medikamentams, maistui ar kitiems buitiniams dirgikliams. Priešingai, bazofilų skaičius mažėja galimai sergant reumatoidiniu artritu, patiriant didelį stresą, moterims – ovuliacijos metu.

Granulocitai yra kraujo ląstelės, granuliuotos struktūros leukocitų pogrupis. Jie yra dviejų tipų: suaugę ir nesubrendę - tik išlaisvintos iš kaulų čiulpų ląstelės, gaminamos nedideliais kiekiais, siekiant pakeisti senas formas, kai yra brandžių ląstelių trūkumas kraujyje arba staiga padidėja organizmo poreikis leukocitams. Kai kraujo analizėje dideliais kiekiais matyti nesubrendę granulocitai, tai reiškia, kad imuninė sistema yra patogeninės aplinkos įtakoje - paprastai tai sukelia infekcinės ligos, alerginės reakcijos, uždegiminiai procesai ir autoimuniniai sutrikimai.

Nežymūs ANA kiekiai autoimuninės ligos nesukelia ir gali būti randami kiekvieno iš mūsų organizme. ANA kiekis ryškiai pakyla sergant autoimuninėmis ligomis: jungiamojo audinio ir kitomis. ANA – vertingas laboratorinis žymuo šių ligų atrankai. Gavus neigiamą ANA tyrimo rezultatą autoimuninę jungiamojo audinio ligą galima atmesti. Gavus teigiamą rezultatą galima kryptingai parinkti papildomus, ligą patvirtinančius arba paneigiančius tyrimus.

Bendras cholesterolio kiekis yra cholesterolio kiekio kraujyje suma. Cholesterolio testas padeda nustatyti galimą arterijų susiaurėjimą ar okliuziją (aterosklerozę). Aukštas cholesterolio kiekis dažnai yra reikšmingas vainikinių arterijų ligos rizikos veiksnys. Cholesterolį tikrinti svarbu, nes didelis jo kiekis paprastai nesukelia jokių simptomų. Atliekamas išsamus cholesterolio tyrimas, siekiant nustatyti, ar cholesterolio kiekis yra didelis, ir įvertinti širdies priepuolių bei kitų širdies ligų ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką.

Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis dar vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, nes jis padeda eliminuoti „blogąjį“ cholesterolį, taip išlaikant arterijas atviras ir leidžiant kraujui tekėti laisvai.

Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis dar vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu. Per didelis jo kiekis kraujyje sukelia riebalų sankaupų (plokštelių) kaupimąsi arterijose (aterosklerozę), o tai sumažina kraujo tekėjimą.Šios plokštelės gali plyšti ir sukelti širdies priepuolį ar insultą.

Gliukozė yra pagrindinis Jūsų kūno energijos šaltinis, kuris atsiranda iš suvartotų angliavandenių. Cukraus kiekį kraujyje paprastai kontroliuoja hormonas, vadinamas insulinu. Tačiau jei sergate cukriniu diabetu, Jūsų organizmas arba gamina nepakankamai insulino, arba pagamintas insulinas neveikia tinkamai. Dėl to kraujyje kaupiasi cukrus. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje negydomas gali sukelti rimtų organų pažeidimų. Taikant šį tyrimą galima aptikti ir sumažėjusį gliukozės kiekį kraujyje, kuris taip pat gali sukelti organizmo pažeidimų.

Trigliceridai yra lipidai, kuriuos vadiname riebalais. Jie yra pagrindinis riebalų rūgščių bei organizmo energijos šaltinis. Į organizmą trigliceridai patenka su maistu arba yra gaminami pačiame organizme. Riebaliniame audinyje jie sudaro net 60-85% visos bendrosios masės. Riebalų rūgštys yra itin svarbios organizme vykstantiems procesams, tačiau per didelis trigliceridų kiekis kraujyje didina infarkto riziką.

ALT yra fermentas, randamas kepenyse. Pažeidus kepenų ląsteles, jos išskiria ALT į kraują. Didelis ALT kiekis kraujyje gali parodyti kepenų sutrikimą net prieš pasireiškiant kepenų ligos požymiams, todėl ALT kraujo tyrimas gali būti naudingas anksti nustatant kepenų ligas.

Gydytojai dažniausiai skiria AST testą, kad patikrintų kepenų būklę. Paprastai šis testas skiriamas kartu su ALT. Jei AST lygis yra nenormalus, o ALT lygis yra normalus, problema yra labiau tikėtina dėl širdies ar raumenų sistemos sutrikimo, nei dėl kepenų. Kai kuriais atvejais AST ir ALT santykis gali padėti diagnozuoti tam tikras kepenų ligas.

C reaktyvus baltymas (CRB) yra medžiaga, kurią kepenys gamina kaip atsaką į uždegimą. Aukštas CRB kiekis kraujyje yra uždegimo žymuo. Tai gali sukelti įvairiausios būklės, pradedant infekcija ir baigiant navikiniais procesais, todėl esant padidėjusiam CRB žymeniui, reikalingas detalesnis ištyrimas.

Kreatininas yra organizmo atliekų produktas kraujyje, atsirandantis dėl raumenų veiklos. Paprastai jis iš kraujo pašalinamas inkstuose, tačiau sulėtėjus inkstų funkcijai, kreatinino lygis padidėja.

Kalcis – vienas svarbiausių žmogaus organizmo mineralų, įeinantis į kaulų sudėtį, dalyvaujantis kraujo krešėjimo procese, svarbus panaudojat geležį kraujodaroje, būtinas normaliai nervų sistemos, širdies ir kitų raumenų veiklai. Sumažėjus kalcio kiekiui vystosi osteoporozė, rachitas.

Per didelis magnio kiekis gali būti nustatytas esant inkstų nepakankamumui. Magnio stokos atveju sutrinka nervų ir raumenų funkcija, kuriai būdingas padidėjęs dirglumas, drebulys, traukuliai, raumenų silpnumas.

Glomerulų filtracijos greitis (eGFR) nurodo, ar Jūsų inkstai funkcionuoja gerai. eGFR apskaičiuojamas pagal kreatinino kiekį kraujyje. Jeigu jis neatitiks normų, gydytojas rekomenduos kreiptis į gyd. nefrologą, kuris atliks išsamesnį ištyrimą.

Vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį bei fosforą ir apsaugo kaulus nuo išretėjimo, osteoporozės ir rachito. Vit. D dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, yra itin svarbus organizmo imunitetui – tyrimai rodo, kad vit. D sumažina alergijų, diabeto, inkstų, autoimuninių bei širdies ligų, kvėpavimo takų infekcijų ir net piktybinių navikų atsiradimo riziką. Perdozavus vit. D gali vystytis hiperkalcemija, inkstų ligos, aterosklerozė. Taip pat gali kamuoti nuovargis, svorio svyravimai, pykinimas, vėmimas, pablogėjęs apetitas. Prieš tyrimą būtina bent jau 3 dienas nevartoti vit. D papildų, kadangi jie gali iškraipyti laboratorinio kraujo tyrimo rezultatus.

ENG nusėdimas pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (per daug ląstelių kraujyje). ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu, nes eritrocitai jį absorbuoja, dėl to mažėja jų paviršiaus krūvis, kad sąlygoja padidėjusį krešulių formavimosi pavojų. Taip būna sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas – lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.

Kreatinkinazė – baltymas, randamas raumenyse ir smegenyse. Kreatinkinazė dažniausiai nustatoma vertinant raumeninio audinio patologiją. Kreatinkinazės aktyvumas padidėja esant Duchenne miodistrofijai, raumenų traumai, fiziniam krūviui ir kt.

Šlapalas (UREA) – galutinis baltymų apykaitos produktas ir vienas svarbiausių inkstų funkcijos rodiklių. Kai sutrinka inkstų funkcija, tiek filtracinė, tiek „reabsorbcinė“, šlapalo koncentracija padidėja itin anksti. Tyrimas atliekamas kartu su kreatinino (CREA) tyrimu. Kreatininas, dažnu atveju, yra specifiškesnis tyrimas, tačiau jis gali neparodyti kai kurių inkstų ligų. Šlapalo koncentracijos padidėjimas susijęs su inkstų funkcijos nepakankamumu, o rodiklio sumažėjimas būdingas kepenų funkcijos sutrikimo atvejais.

Geležis (Fe) – dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) bei tam tikrų fermentų susidarymo procesuose, taip pat yra atsakingas už deguonies pernešimą į audinius. Esant geležies trūkumui, dar nepradėjus gydymo, būtina nustatyti ir feritino bei transferino koncentraciją kraujyje. Geležies trūkumas sukelia mažakraujystę, o perteklius – hemochromatozę. Geležies rodikliai gali pakisti po apsinuodijimą švinu ar kitais sunkiaisiais metalais, sergant kai kuriomis kepenų ligomis, tuberkulioze, onkologiniais bei kitais lėtiniais susirgimais. Geležies stoka gali kilti ir vaikams dėl greito augimo, moterims dėl menstruacijų, nėščiosioms netekus kraujo gimdant, dėl nepilnavertės mitybos, vit. C trūkumo ir kt.

Skydliaukės hormonų sintezę ir sekreciją reguliuoja tirotropinis (TTH) hormonas. Tai vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių ir pirmasis tyrimas, reikalingas skydliaukės bendrai būklei ir aktyvumui įvertinti. Padidėjusi TTH reikšmė rodo nepakankamą skydliaukės funkciją, kuri gali sietis su hipofizės navikais, cholesterolio kiekio padidėjimu ir kt. Sumažėjusi TTH reikšmė – skydliaukės hiperfunkcijos rodiklis, kuris gali būti susijęs su hipofizės navikais, traumomis, lėtinėmis ligomis ir kt.

Laisvas trijodtironinas (FT3) – skydliaukės hormonas, kuris kartu su laisvu tiroksinu (FT4) veikia visą organizmą. Laisvas trijodtironinas matuojamas kartu su tirotropinio hormono (TTH) ir laisvo tiroksino (FT4) tyrimais. Laisvųjų hormonų nustatymas yra jautresnis ir specifiškesnis skydliaukės funkcijos rodiklis nei bendrųjų (T3). Jeigu laisvo tiroksino rodiklis yra normalus, o tirotropino hormono yra sumažėjęs, būtina ištirti laisvą trijodtironiną. Padidėjusi FT3 koncentracija leidžia diagozuoti trijodtironino toksikozę. Laisvo trijodtironino tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti, jeigu nustatoma tachikardija (dažnesnis nei normalus širdies plakimo dažnis) arba raumenų ir nervų sistemos ligos.

Laisvas tiroksinas (FT4) – skydliaukės hormonas, kuris kartu su laisvu trijodtironinu (FT3) veikia visą organizmą – reguliuoja medžiagų apykaitą organizme. Laisvas tiroksinas dažniausiai nustatomas kartu su tirotropiniu hormonu (TTH). Laisvo tiroksino padidėjimas ir tirotropinio hormono sumažėjimas yra padidėjusios skydliaukės funkcijos rodiklis. Laisvo tiroksino sumažėjimas ir tirotropinio hormono padidėjimas rodo nepakankamą skydliaukės funkciją. Laisvųjų hormonų nustatymas yra jautresnis ir specifiškesnis skydliaukės funkcijos rodiklis nei bendrųjų.

Anti-TPO – rodiklis, skirtas autoimuninėms skydliaukės ligoms diagnozuoti ir sekti. Tyrimas padeda aptikti hipotirozę (sumažėjusią skydliaukės hormonų gamybą). Padidėjęs Anti-TPO kiekis rodo, kad yra polinkis sirgti hipotiroze, todėl būtina nuolatinė skydliaukės hormonų kontrolė. Antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę tyrimas itin svarbus nėščiosioms. Net 8-10% moterų po gimdymo susiduria su skydliaukės sutrikimais, todėl labai svarbu juos aptikti iš anksto ir imtis prevencinių priemonių.

Vitaminas B12 dalyvauja nervų sistemos, genetiniuose, raudonųjų kraujo kūnelių susidarymo, ląstelių dalijimosi procesuose. Jis taip pat reguliuoja maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose ir kraujodarą, suaktyvina folio rūgštį, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Kai organizmas stokoja vit. B12, sutrinka ląstelių dalinimasis, mažėja eritrocitų, trombocitų, atsiranda naujų eritrocitų formų. Rodiklio sumažėjimas parodo prastą mitybą, megaloblastinę anemiją, žarnyno ar nervų sistemos ligas. Pagrindiniai vit. B12 deficito ar folio rūgšties deficitinės anemijos simptomai yra nuovargis, mieguistumas, energijos stygius.

Folinė rūgštis dalyvauja kraujo bei naujų ląstelių susidarymo procesuose. Folinė rūgštis taip pat būtina organizmui, kad jis galėtų augti ir vystytis, vyktų baltymų apykaita ir DNR sintezė. Folio rūgšties tyrimas, atliekamas kartu su vit. B12 tyrimu, gali parodyti megaloblastinę mažakraujystę. Dėl organizme atsiradusi folinės rūgšties stokos, sutrinka audinių ir organų aprūpinimas būtinomis medžiagomis. Folinės rūgšties sumažėjimas taip pat gali parodyti kepenų bei žarnyno ligas.

Baltymai mūsų organizme transportuoja medžiagas ir reguliuoja jų apykaitą, padeda šalinti toksinus, sustiprinti imunitetą. Jie itin svarbūs ląstelių atkūrimo procesams – senų ląstelių pakeitimo naujomis. Baltymai sudaro arba įeina į organizmo hormonų, fermentų sudėtį.. Bendras baltymas - tai rodiklis, kuris nustatomas kaip vienas iš parametrų bendrai ligonio būklei įvertinti. Kraujyje baltymų sumažėja dėl prastos mitybos, sergant žarnyno, kasos, kepenų ligomis, turint inkstų funkcijų sutrikimus. Parametrai taip pat padidėja esant patinimams, nudegimams, nėštumui. Rodiklis padidėja netekus skysčių, kai kurių autoimuninių susirgimų atvejais, sergant lėtiniu kepenų uždegimu, taip pat dėl vaistų vartojimo.

Kortizolis organizme atlieka keletą funkcijų: skatina gliukozės išskyrimą, stimuliuoja maisto medžiagų apykaitą ir jų suskaldymą, nervų sistemos atsaką į stresinius veiksnius, slopina uždegimus, skatina skrandžio sulčių sekreciją. Atsitiktinis kortizolio koncentracijos nustatymas gali klaidinti, ypač jeigu jis nustatomas neatsižvelgiant į emocinį stresą, hipoglikemiją, nėštumo galimybę, arba jeigu interpretuojamas nesilaikant paros ritmo svyravimų. Ryte yra nustatoma didžiausia kortizolio koncentracija.

Feritinas yra kraujo baltymas, kuriame yra geležies. Feritino tyrimas padeda gydytojui suprasti, kiek geležies kaupia jūsų kūnas. Jei atlikus feritino tyrimą paaiškėja, kad Jūsų feritino kiekis kraujyje yra mažesnis nei turėtų, tai rodo, kad Jūsų organizme yra mažai geležies atsargų ir turite geležies trūkumą, kurį reikia koreguoti.

Leukocitai, vadinamieji baltieji kraujo kūneliai, – tai organizmo imuninės sistemos atsako į galimą ligą išraiška. Jų koncentracijos padidėjimas leidžia įtarti, jog organizme vyksta uždegiminis procesas, pvz., bakterinė infekcija, su kuria kovoja imuninė sistema. Kai kuriais atvejais leukocitų koncentracijos pakitimai, įprastai itin ženklus padidėjimas, leidžia įtarti onkologinę kraujo ligą.

Eritrocitai, arba raudonieji kraujo kūneliai, perneša deguonį ir kitas kraujo dujas. Kai eritrocitų skaičius kraujyje padidėja, tai rodo, kad vidaus organai nepakankamai aprūpinami deguonimi, o to priežastis gali būti įvairios širdies, plaučių, inkstų ligos, hormoninės sistemos disbalansas ar dehidratacija, todėl būtinas išsamesnis ištyrimas. Eritrocitų skaičiaus mažėjimas būdingas anemijai, kurios priežastys taip pat gali būti įvairios – geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stoka, įvairios kitos lėtinės ar parazitinės ligos, todėl ir šiuo atveju būtina atlikti išsamesnius tyrimus ir išsiaiškinti tikrąją raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus mažėjimo priežastį.

Hemoglobinas yra glaudžiai susijęs su eritrocitais – tai baltymas, kuris organizmo audinius aprūpina deguonimi. Įprastai būtent hemoglobino koncentracijos mažėjimas yra pirmasis signalas, leidžiantis įtarti mažakraujystę, dažniausiai geležies stokos, mat hemoglobino koncentracija kraujyje mažėja kur kas sparčiau nei eritrocitų, o viena svarbiausių jo sudedamųjų dalių yra geležis.

Hematokrito rodiklis rodo, kiek procentų bendrame kraujo tūryje užima kraujo kūneliai. Hematokrito vertė tiesiogiai susijusi su eritrocitų kiekiu, nes eritrocitai sudaro 99,8 % visų kraujo kūnelių. Padidėję hematokrito rodikliai reiškia, kad padidėjo kraujo klampumas (daugiau eritrocitų, mažiau skystosios kraujo dalies plazmos). Dėl šios priežasties labai apsunkinamas širdies darbas. Sumažėję hematokrito rodikliai rodo, kad kraujyje sumažėjęs eritrocitų kiekis, o tai dažniausiai reiškia mažakraujystę.

Svarbus rodiklis anemijos klasifikacijai ir gydymo sekimui. MCV pakyla dėl vitamino B12, folio rūgšties stokos, esant toksiniam kepenų pakenkimui. Nežymų padidėjimą sukelia rūkymas, alkoholio, kontraceptikų vartojimas. Esant lėtinei anemijai, ilgalaikiam Fe trūkumui, apsinuodijus švinu, MCV sumažėja.

Svarbus rodiklis anemijų klasifikacijai. MCH mažėja ir didėja kartu su MCV. Kepenų pažeidimas, parazitai žarnyne, skrandžio ligos, vegetarinis maistas, lėtinis alkoholizmas rodiklį didina, o geležies deficitas, lėtiniai uždegimai, navikai, tuberkoliozė – mažina.

Padidėja labai retai, mažėja, kai sutrinka hemoglobino sintezė. MCHC pokyčiai yra sunkių būklių požymis arba preanalizės /matavimo klaida.

Skirtumas tarp mažiausio ir didžiausio eritrocito – anizocitozė. Jos priežastys: anemijos, reakcija į gydymą geležies preparatais (atsiranda daug normalaus ir mažo dydžio eritrocitų), dažni kraujo perpylimai.

Trombocitai – mažiausios kraujo dalelės, atsakingos už kraujo krešėjimą. Jų koncentracijos padidėjimą gali sukelti įvairūs veiksniai – nuo streso ir padidėjusio fizinio krūvio iki lėtinių infekcijų ir onkologinių ligų. Trombocitų skaičiaus sumažėjimą taip pat gali lemti įvairios sveikatos būklės. Neretai šių kraujo dalelių sumažėjimą lemia medikamentų ir hormoninių preparatų vartojimas, taip pat virusinės ar onkologinės ligos.

Jaunesni trombocitai didesni, jiems bręstant – jų MPV mažėja. Esant trombocitų kiekio padidėjimui MPV mažėja, o o esant trombocitų kiekio sumažėjimui – MPV didėja. Jeigu ši pusiausvyra suardoma, tai gali būti sunkios ligos požymis.

Neutrofilai – didžiausią koncentraciją sudarančios leukocitų ląstelės, kurių pagrindinė funkcija – kovoti su infekcija. Įprastai neutrofilų skaičiaus padidėjimą sukelia infekcinės ligos, tačiau šių dalelių koncentracijos padidėjimą galima stebėti ir esant jungiamojo audinio ar piktybinėms ligoms, įvykus miokardo infarktui, apsinuodijus švinu. Neutrofilų skaičiaus sumažėjimas suaugusiems žmonėms pasitaiko retai – dažniausiai tai sukelia virusinės infekcijos, vitamino B12, folio rūgšties stoka, radioaktyvi spinduliuotė ar piktybinės ligos.

Limfocitai – itin svarbios, iki 30 proc. leukocitų sudarančios ląstelės, kurių pagrindinė funkcija – formuoti organizmo imuninę sistemą. Limfocitų skaičiaus padidėjimą kraujyje paprastai sukelia virusinės, taip pat lėtinės infekcijos, tokios kaip tuberkuliozė, sifilis ar bruceliozė. Tačiau , kai kurios virusinės infekcijos, tokios kaip ŽIV, hepatitas ar gripas, gali sukelti limfocitų koncentracijos sumažėjimą. Jų skaičiaus sumažėjimą taip pat gali lemti cinko stygius, baltymų netekimas, radioaktyvi spinduliuotė, chemoterapija, imunitetą slopinantys vaistai.

Atlieka makrofagų vaidmenį, pasižymi dideliu aktyvumu nukenksminant toksinus, susidariusius uždegimo židiniuose, dalyvauja susidarant antikūnams, citokinams. TBC, paratifinė infekcija, sifilis, lėtiniai uždegimai, monocitinės leukemijos, navikai ypač padidina MO skaičių. Monocitų padaugėjimas sveikimo periode po infekcijų – gera prognozė.

Eozinofilų skaičiaus padidėjimas kraujyje leidžia įtarti galimą alerginę reakciją, ypač medikamentinę, taip pat parazitinę infekciją, kai kurias odos ir jungiamojo audinio ligas, pavyzdžiui, reumatoidinį artritą, antinksčių nepakankamumą.

Šios kraujo ląstelės dalyvauja greitose alerginėse reakcijose, kurių metu reikšmingai padidėja bazofilų koncentracija. Tai leidžia įtarti alergiją medikamentams, maistui ar kitiems buitiniams dirgikliams. Priešingai, bazofilų skaičius mažėja galimai sergant reumatoidiniu artritu, patiriant didelį stresą, moterims – ovuliacijos metu.

Granulocitai yra kraujo ląstelės, granuliuotos struktūros leukocitų pogrupis. Jie yra dviejų tipų: suaugę ir nesubrendę - tik išlaisvintos iš kaulų čiulpų ląstelės, gaminamos nedideliais kiekiais, siekiant pakeisti senas formas, kai yra brandžių ląstelių trūkumas kraujyje arba staiga padidėja organizmo poreikis leukocitams. Kai kraujo analizėje dideliais kiekiais matyti nesubrendę granulocitai, tai reiškia, kad imuninė sistema yra patogeninės aplinkos įtakoje - paprastai tai sukelia infekcinės ligos, alerginės reakcijos, uždegiminiai procesai ir autoimuniniai sutrikimai.

Nežymūs ANA kiekiai autoimuninės ligos nesukelia ir gali būti randami kiekvieno iš mūsų organizme. ANA kiekis ryškiai pakyla sergant autoimuninėmis ligomis: jungiamojo audinio ir kitomis. ANA – vertingas laboratorinis žymuo šių ligų atrankai. Gavus neigiamą ANA tyrimo rezultatą autoimuninę jungiamojo audinio ligą galima atmesti. Gavus teigiamą rezultatą galima kryptingai parinkti papildomus, ligą patvirtinančius arba paneigiančius tyrimus.