Šis gėrimas yra seniai mums žinomas. Mūsų senelių laikais nebuvo taip paplitusi šio gėrimo kultūra, kai tuo tarpu šiandien latte su kokosiniu pienu, frappuccino ar cold brew tapo kasdienybe. Kai kurie iš mūsų išliekame labiau tradiciški, kiti gi kavos virimą paverčia ritualu. Vienas populiariausių šalies gėrimų – kava, tiesiog persmelkė šiuolaikinę kultūrą ir tapo jos dalimi.
Straipsnio turinys
AR KAVA TINKA MAN?
Taip. Didžiajai daliai žmonių vidutiniškai galima išgerti nuo 3 iki 5 puodelių kavos arba iki 400 mg kofeino per parą.
Daug metų kava buvo laikoma vienu iš kancerogenų (veiksnių, sukeliančių vėžį). Tačiau 2015 m. naujosios JAV Dietologijos Gairės paneigė šį teiginį. Pasirodo, kad saikingas kavos vartojimas sumažina mirtingumo riziką. „British Medical Journal“ 2017 m. atliko apžvalgą, kaip žmonių sveikatos būklė yra susijusi su kavos vartojimu. Buvo apžvelgta apie 200 tyrimų (atliktų iki tol), kuriuose autoriai pastebėjo, kad saikingas kavos vartojimas mažina ŠKL (širdies ir kraujagyslių ligų) bei priešlaikinės mirties riziką (įskaitant miokardo infarktą ir galvos smegenų insultą), lyginant su nevartojimu. Ekspertai teigia, kad kavos vartojimas taip pat mažina 2 tipo cukrinio diabeto, Parkinsono ligos, kepenų ligų (tokių kaip cirozė, kepenų vėžys) riziką. Kaip teigia dr. Giuseppe Grosso, žmogaus mitybos specialistas Katanijos Universitete Italijoje, kava išsiskiria savo vertingomis savybėmis dėka polifenolių, kurie yra augalinės kilmės junginiai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis.
Tačiau kava tinka ne visiems. Tam tikroms asmenų kategorijoms rekomenduojama atsisakyti arba mažinti kavos vartojimą, pvz. turintiems padidėjusį rūgštingumą ar padažnėjusį širdies plakimą. Pagal Amerikos Akušerių ir Ginekologų Draugiją, nėra nustatytas tikslus saugus kofeino kiekis besilaukiančioms moterims. Kadangi kofeinas pereina per placentą, kai kurie gydytojai rekomenduoja, kad suvartojamo kofeino kiekis būtų iki 200 mg per parą.
AR KAVOS PARUOŠIMO BŪDAS YRA SVARBUS?
Taip. Juoda ar balta, stambaus ar smulkaus malimo, arabica ar robusta. „Visi šie aspektai turi įtakos ne tik skoniui, bet ir susidarantiems junginiams“, teigia Neal Freedman, vyresnysis tyrinėtojas Nacionalinio Vėžio Institute Kalifornijoje. Tačiau iki galo nėra aišku, kaip vienas ar kitas junginys turi įtakos sveikatos būklei. Pvz. pupelių skrudinimo metu mažėja chlorogeninių rūgščių kiekis, tačiau atsiranda kiti antioksidaciniai junginiai. Espresso turi daugiausia įvairių junginių, kadangi kavos koncentracija yra didžiausia.
JAMA tyrimo (paskelbto „Interne medicine“ žurnale) metu, buvo tyrinėjami beveik 50.000 JK gyventojų kavos gėrimo įpročiai ir pasirodo, kad nepriklausomai nuo išgerto kiekio (1 ar 8 puodeliai), kofeino kiekio (su kofeinu ar be), metabolizmo (greitas arba lėtas), visais atvejais mirtingumo rizika nuo visų priežasčių buvo mažesnė. „Vienas netinkamas gaminimo būdas yra kavos virimas” – teigia Marilyn C. Cornelis, šio tyrimo bendraautorius. Tokia kava apima „French press“, skandinavišką, turkišką, graikišką kavas. Pastebėta, kad kavai verdant susidaro kafestolis ir kahveolis, junginiai, vadinami diterpenais. Ir nors jie pasižymi priešuždegiminiu ir priešvėžiniu poveikiu, tačiau taip pat mažina „gerąjį“ cholesterolį (DTL) bei didina „blogąjį“ (MTL), todėl tokią kavą privaloma filtruoti (filtras sulaiko minėtus junginius). Na, arba žmonės su kardiovaskuline rizika turėtų rinktis kitą kavos rūšį.
AR VISOS KAVOS RŪŠYS TURI VIENODĄ KOFEINO KIEKĮ?
Ne. Espresso turi didžiausią kofeino koncentraciją, apie 70 mg vienoje porcijoje, tačiau jos ir vartojama rečiau. Svarbu neapsirikti ir su „bekofeinine“ kava, kuri… Taip, taip, turi 8 mg kofeino. Todėl vartojant dienos metu kelis puodelius, kofeino kiekis gali sumuotis.
Iš tikrųjų perkant kavą, niekada nėra žinoma, ką gausime. Vienoje Floridos kavinėje buvo atliktas tyrimas, kurio metu šešias dienas buvo tiekiama ta pati pusryčių kava (apie 450 ml), kurioje kofeino kiekis kito nuo 259 iki 564 mg. Tokie pokyčiai yra labai ryškūs, o kai kuriems iš mūsų svarbu tiksliai žinoti, kiek yra kofeino.
Dar vienas įdomus, dažnai iškylantis klausimas. Kodėl draugas išgeria 4-tą espresso ir eina 22 val. miegoti lyg niekur nieko, o Tu turi vengti bet kokios popietinės kavos, nes teks iki paryčių žiūrėti „Draugus“? O gi todėl, kad mums yra būdingas polimorfizmas (genetinis reiškinys), kuomet skirtingi žmonės turi skirtingą kavos apykaitą. Tai sąlygoja skirtingas CYP1A2 fermento aktyvumas. Asmenims, kurių šio fermento aktyvumas mažesnis (vadinami „lėti metabolizuotojai“), rekomenduojama mažinti kavos limitą, kadangi išgėrę vieną puodelį, jie imasi antro ir trečio, nors organizme vis dar veikia kofeinas iš pirmojo puodelio. Remiantis „Precision Nutrition“, tokiems asmenims kofeino poveikis gal trukti net iki 9 val., o kartu su juo pasireikšti nervingumas ir irzlumas, kai tuo tarpu „greitiems metabolizuotojams“ kofeino poveikis trunka apie 2 val. ir jie jaučiasi tiesiog turintys daugiau energijos.
AR KAVA SUKELIA PRIKLAUSOMYBĘ?
Yra įrodyta, kad ilgainiui kava, o tiksliau joje esantis kofeinas, sukelia priklausomybę.
Praėjus maždaug pusvalandžiui po išgėrimo, kava greitai pasisavinama žarnyne ir patekusi į kraują sukelia kraujagyslių susiaurėjimą bei kraujo spaudimo padidėjimą. Saikingas kofeino kiekis pagerina nuotaiką, suteikia energijos bei budrumo.
Kadangi kofeinas vis dėlto yra psichoaktyvi medžiaga, kurios pagrindinis šaltinis yra kava, nusprendusiems nutraukti šio gėrimo vartojimą gali pasireikšti nemalonūs simptomai tokie kaip: galvos skausmas, nuovargis, irzlumas, prislėgta nuotaika.
O ar galima „padauginti“ kavos? Žinoma. Pavartojus daugiau nei 400 mg kofeino gali atsirasti perdozavimo simptomai, tokie kaip: drebulys, nervingumas, širdies plakimas, taip pat ilgėja užmigimo laikas.
„Mūsų kultūra ir kasdieniai įpročiai yra tiek persmelkti kofeino, kad dažnai nepagalvojame apie jį kaip apie sveikatos problemų šaltinį“ – teigia Mary M. Sweeney, psichiatrijos ir elgesio mokslų specialistė iš Johnso Hopkinso Universiteto Medicinos Fakulteto.
DAUGIAU APIE KAVOS PUPELES
Didžiajai mūsų daliai kava asocijuojasi su kofeinu, tačiau iš tikrųjų tai yra gėrimas, gausus įvairių kitų junginių, turinčių įtakos mūsų sveikatai. Pvz. kavoje yra gausu chlorogeninės rūgšties, kurį priklauso polifenoliams, kurie yra stiprūs antioksidantai. Taip pat kavoje yra gausu magnio, kalio bei vitamino B3.
Iš visų 124 kavos rūšių didžioji dalis dar yra neišbandyta ir veikiausiai nebus. Apie 60% šių rūšių gresia išnykimas dėl klimato kaitos, ligų, parazitų. Mes dažniausiai susiduriame su dviem rūšimis: arabika ir canephora (vad. robusta).
AR PIENAS/CUKRUS MAŽINA KAVOS NAUDĄ?
Gydytojai į šį klausimą nepateikia atsakymo. Buvo atliktas vienas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad nepriklausomai nuo to, ar buvo geriama gryna kava, ar su priedais (cukrus/pienas/grietinėlė), nauda sveikatai buvo tokia pati. Tačiau tyrime dalyvavo asmenys, gyvenantys dar 90-aisiais, kai kavos gėrimo įpročiai buvo kitokie, kas reiškia, kad kalbant apie cukrų, turėta omeny vieną šaukštelį, o kalbant apie pieną – vieną šaukštą. O tai labai skiriasi nuo šiuolaikinių kavos vartojimo ypatumų.
Remiantis U.S.D.A atlikta apklausa, saldi kava ar arbata yra ketvirtas pagal dydį cukraus šaltinis suaugusiems. Tai apima desertus primenančius gėrimus, tokius kaip „Caffeine“ didelę karamelizuotą riešutų moką, kurioje esama net 28 g cukraus (kai viename arbatiniame šaukštelyje yra apie 4 g). O kur dar sotieji riebalai! Nekalbant jau apie kaloringumą, kuomet tokio gėrimo maistinė vertė gali siekti net 500 kcal. Skirtumas yra ryškus, lyginant su 2 kcal turinčia juoda kava.
Kaip matome, patys priedai nepanaikina kavos junginių naudingų savybių. O kai priedų yra daugiau negu kavos, vargu, ar galime apskritai tai vadinti kava.
BAIGIAMASIS ŽODIS
Galbūt iškyla klausimas, ar vis dėlto vartoti kavą, ar atsisakyti? Individualiai. Jeigu kava geriama saikingai ir teikia malonumą, galima ir toliau ja mėgautis (papildomai gaunant naudos, tokios kaip mirtingumo rizikos mažinimas). Jeigu turima sveikatos problemų pvz. padidėjusį rūgštingumą, širdies permušimus arba padidėjusį kraujospūdį – geriau kavos atsisakyti arba mažinti kiekį.
Kaip bebūtų, kava yra labai įsišaknijusi į šiuolaikinę mitybą bei kasdienius įpročius, todėl uždrausti žmonėms mėgautis šiuo ritualu atrodytų per žiauru.