ALT ir AST

ALT (alanininė aminotransferazė) ir AST (asparagininė aminotransferazė) – kepenų fermentai, kurių kraujyje padidėja dažniausiai sergant kepenų ligomis. Šios medžiagos randasi hepatocitų (kepenų ląstelių) viduje ir esant normaliai kepenų veiklai, jų kiekiai kraujyje yra labai nedideli.

KAM REIKALINGI ALT IR AST?

Fermentai yra baltymai, kurie pagreitina svarbius cheminius procesus organizme. Kepenų fermentai reguliuoja tokius procesus kaip:

• tulžies gamybą;
• medžiagų, reikalingų kraujo krešėjimui, gamybą;
• maisto bei toksinių medžiagų skaidymą;
• kovą su infekcijomis.

KADA PADIDĖJA JŲ KONCENTRACIJA?

Veikiant tam tikriems faktoriams, kepenų ląstelės yra pažeidžiamos ir fermentai iš ląstelių vidaus pradeda skirtis į kraują. Tai rodo, jog vyksta kepenų pažeidimo procesas.

KUO SKIRIASI ALT IR AST?

Tiek vienas, tiek kitas fermentas patenka į kraują, kai ląstelė yra pažeidžiama. Tačiau skiriasi šių fermentų išsidėstymas pačioje ląstelėje. Kiekvieną organizmo ląstelę sudaro įvairios struktūros, tokios kaip branduolys, mitochondrijos ir t.t. O visos šios struktūros randasi citoplazmoje, kuri sudaro ląstelės „užpildą“. Taigi, ALT randasi būtent tame „užpilde“, o AST – mitochondrijose, t.y. giliau ląstelėje. Tai reiškia, jog kai ląstelė yra pažeidžiama, kraujyje greičiau atsiranda ALT negu AST. Tai yra svarbu ankstyvai kepenų ligų diagnostikai.

KAS SUKELIA KEPENŲ LĄSTELIŲ PAŽEIDIMĄ?

Hepatocitų pažeidimą, o kartu ir ALT bei AST padidėjimą gali sukelti skirtingi faktoriai, tokie kaip:

• Virusai (hepatito B ar C) – patenka į ląstelių vidų ir jas naikina;
• Alkoholio vartojimas – vykstant sudėtingiems cheminiams procesams, yra pažeidžiamos kepenų ląstelės;
• Vaistų, turinčių toksinį poveikį kepenų ląstelėms, vartojimas. Tokie vaistai apima: statinus (vaistus nuo cholesterolio), NVNU (nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, tokius kaip Ibuprofeną), paracetamolį, priešgrybelinius vaistus, prieštuberkuliozinius vaistus. Taip pat svarbu žinoti, kad didelės vit. A dozės yra toksiškos kepenims ir sukelia jų pažeidimą.

KADA ATLIKTI ALT IR AST TYRIMUS?

Svarbu laiku atkreipti dėmesį į tokius simptomus kaip:

• Skausmas, maudimas po deš. šonkaulių lanku;
• Pilvo pūtimas, apetito nebuvimas;
• Odos, akių obuolių pageltimas;
• Odos niežėjimas;
• Šlapimo ir išmatų spalvos pokyčiai.

Tačiau geriausia atlikti šiuos rodiklius profilaktiškai, kai jau gali būti stebimi pokyčiai kraujo tyrimuose, tačiau simptomų dar nebūti.

KAIP NUSTATOMA ALT IR AST KONCENTRACIJA?

Yra atliekamas kraujo tyrimas iš venos prieš tai nevalgius 8-12 val. Svarbu žinoti, jog kartais vien tik šių fermentų nustatymo neužtenka ir reikia atlikti papildomus rodiklius, tokius kaip šarminę fosfatazę, gama gliutamiltransferazę, bilirubiną ir kt. Visada yra svarbu tyrimus derinti su simptomais bei anamneze.

KAIP SUMAŽINTI ALT IR AST KONCENTRACIJĄ?

Visų pirma – svarbu nustatyti priežastį, dėl ko kepenų fermentai padidėjo. Jeigu padidėjimas yra žymus, svarbu išsitirti dėl hepatitų, o patvirtinus diagnozę yra taikomas specifinis gydymas.

Esant fermentų padidėjimui dėl alkoholio ar minėtų vaistų vartojimo, svarbu nutraukti jų vartojimą ir fermentų koncentracija dažniausiai grįžta į normos ribas.