Skambutis iš vadovo, kad „dega terminai“, svarbios sutarties pasirašymas, problemos asmeniniuose santykiuose, nuolatinis skubėjimas. Daugelis mūsų patiria bent dalį paminėtų situacijų kasdien. Visa tai galima apibūdinti vienu skambiu žodžiu – stresas. Esame įpratę, jog stresas turi tik neigiamą įvaizdį, tačiau iš tikrųjų tai gali būti neblogas motyvuojantis veiksnys, kuris reikalingas sunkumų įveikimui. Žinoma, jeigu asmuo labai jautrus streso poveikiui arba vienu metu veikia keli stresoriai arba stresas tampa nuolatinis, tai gali turėti pasekmių tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.
Straipsnio turinys
KAS GI YRA STRESAS?
Stresas – organizmo reakcija, kuomet susiduriama su emociniu ar fiziniu spaudimu. Stresas pasireiškia, kai patiriame kažką naujo, netikėto, kažką, kas kelia grėsmę mūsų sveikatai/gyvybei arba kuomet jaučiame, kad nesugebame kontroliuoti tam tikros situacijos. Veikiant tam tikram stresoriui, organizmas pradeda gaminti streso hormonus, tokius kaip kortizolį ir adrenaliną, kurie įjungia „kovok arba bėk“ mechanizmą: nervų sistema pradeda reguliuoti kūno procesus taip, kad žmogus būtų pasirengęs įveikti iškilusį pavojų. Ši reakcija, susiformavusi evoliuciškai, yra naudinga, kadangi padeda greitai reaguoti į pasikeitusią aplinką bei prisitaikyti prie jos. Tačiau problema tame, jog kartais organizmas perdėtai intensyviai reaguoja ir į nedideles grėsmes, o streso pojūčiai kūne tokiais atvejais būna itin nemalonūs.
AR STRESAS VISADA YRA BLOGAI?
„Esame įsitikinę, kad stresas visada yra blogai, tačiau taip nėra“ – teigia Daniela Kaufer, Kalifornijos Berklio Universiteto integracinės biologijos docentė. Pasak mokslininkės, tam tikras streso lygis padidina asmens būdravimą bei pagerina jo elgesį bei pažinimą. Dėl per mažo streso poveikio, žmonės gali nuobodžiauti arba juos gali ištikti depresija. Pagrindinis skirtumas tarp žalingo ir naudingo streso yra patiriamas laikas. Staigus, trumpalaikis stresas gali būti naudingas bei motyvuojantis, kai tuo tarpu lėtinis stresas gali sekinti, veikti blogai atmintį, kitas kognityvines funkcijas. 2014 m. buvo atliktas platus tyrimas tarp Kinijos sveikatos priežiūros darbuotojų, kurių buvo klausiama apie jų darbe patiriamą stresą ir motyvaciją bei pasitenkinimą darbu. Tyrimas parodė, kad stresas susijęs su darbu turėjo neigiamą ryšį su pasitenkinimu darbu.
STRESAS ATSISPINDI ŽMONIŲ ELGESYJE, TAIGI LENGVA SUPRASTI, KAI ASMUO STRESUOJA.
Visi esame skirtingi ir stresą išgyvename taip pat skirtingai. Patiriant stresinę situaciją, vieni iš mūsų linkę pasidalinti savo išgyvenimais, kiti gi savo elgesiu visiškai nieko neparodo. Tačiau tai nereiškia, kad tokie žmonės nestresuoja. Dažniausiai tokių žmonių elgesys yra normalus, kartais net per ramus, jie teigia, kad puikiai jaučiasi, nors iš tikrųjų, streso sukeltas neramumas yra užveržiamas jų viduje, kas ilgainiui gali pereiti į psichologines bei emocines problemas.
PATIRIU TIK NEDIDELĮ STRESĄ, TAIGI NETURIU KO NERIMAUTI. JUK VISI TAI PATIRIA…
Kaip jau buvo minėta anksčiau, stresas yra labai subjektyvi ir individuali būklė. Žinoma viena, kad nors stresas ir įvertinamas kaip „nedidelis“, tačiau išliekant nuolatos, ilgainiui sukels neigiamų pasekmių. Iš fiziologinės pusės tai parodo, kaip gerai asmuo atlieka kasdienius darbus. Mokslininkai iš viso pasaulio seniai domisi streso tema, taigi yra nustatę, kad nedidelis, bet ilgalaikis stresas paveikia tokias sritis, kaip: atmintį, mokymąsi, pažinimą, imuninę, endokrininę, kardiovaskulinę bei virškinimo sistemas. Kitaip tariant, streso metu išsiskiriantys hormonai sugeba neigiamai paveikti įvairias organizmo sistemas, netgi jei subjektyviai žmogui atrodo, jog stresas nėra didelis.
AR PLAUKŲ ŽILIMAS/SLINKIMAS SUSIJĘS SU PATIRIAMU STRESU?
Jeigu peržvelgtumėte Barack Obama nuotraukas, pastebėtumėte ryškų skirtumą tarp jo plaukų spalvos prieš tampant JAV prezidentu ir kadencijai besibaigiant, kuomet žilų plaukų stebima kur kas daugiau negu tamsių. Atrodytų nieko keista, kad valdant tokią šalį kaip JAV, atsirado žilų plaukų ir kad taip nutiktų bet kuriam iš mūsų. Bet ar iš tikrųjų kaltas stresas? Ir kodėl pražilsta net ir tie žmonės, kurių darbas mažiau stresuojantis negu tokios šalies kaip JAV valdymas?
Remiantis „Harvard Health Publishing“ vyriausiojo redaktoriaus Robert H. Shmerling duomenimis, stresas neturi įtakos plaukų žilimo procesui. Daugiausia įtakos turi genetika, asmens amžius bei kitos priežastys, tokios kaip vitaminų ir mikroelementų trūkumas, endokrininės ar autoimuninės ligos. Tačiau kalbant apie plaukų slinkimą, įrodyta, jog streso metu išsiskiriantys hormonai gali padidinti plaukų iškritimą net iki 3 kartų, o jau ataugę plaukai turi mažiau arba iš viso netenka pigmento, todėl gali būti pilkesni.
AR GALIU SUSIRGTI VĖŽIU, JEIGU DAUG STRESUOJU?
Remiantis JAV Nacionalinio Vėžio Instituto duomenimis, nėra tiesioginio ryšio tarp streso ir vėžio išsivystymo. Nors stresas gali sukelti daugybę kitų sveikatos sutrikimų, tačiau vėžio išsivystymui įtakos neturi. Tačiau jis gali veikti per kitas grandis. Pvz. žmonės, patiriantys stresą gali pradėti netinkamai elgtis, pvz. rūkyti, vartoti alkoholį, kas jau turi įtakos vieno ar kito organo vėžio išsivystymui. Kitas pavyzdys, kuomet šeimos narys serga onkologine liga, kas sukelia stresą kitiems šeimos nariams. Tokioje situacijoje vėžys gali išsivystyti ne dėl patiriamų išgyvenimų, tačiau dėl galimo genetinio polinkio sirgti šia liga.
ALKOHOLIS YRA NETINKAMA PRIEMONĖ MAŽINTI STRESĄ
Remiantis Utah Universiteto (JAV) mokslininkų išvadomis, tam tikrais atvejais nedidelis alkoholio kiekis gali būti pasirenkamas kaip priemonė mažinanti stresą. Juk išėjus į miestą su draugais „alaus“, nuotaika iš tikrųjų pagerėja ne alkoholio, o draugų dėka. Tačiau visai kas kita, kai alkoholis tampa kasdieniu ritualu. Alkoholio reikėtų vengti ir dėl to, jog jis veikia galvos smegenų dalis, kurios atsakingos už sprendimų priėmimą bei pusiausvyrą. Kartais patiriant stresą, alkoholis vartojamas kaip „migdomasis“, tačiau nereikėtų apsigauti. Nors iš pradžių sukelia mieguistumą bei skatina užmigimą, tačiau vėliau galimi miego sutrikimai, tokie kaip prabudimai naktį arba ankstyvas prabudimas. Taip yra dėl to, jog alkoholis veikia REM miego ciklą (greitų akių judesių). O kur dar alkoholio sukelta priklausomybė, kepenų, kasos, širdies pažaidos. Taigi, neišsimiegojus, priėmus netinkamų sprendimų ar dar blogiau, įgavus priklausomybę, prieš tai buvęs stresas tikrai niekur nedings, o tik dar labiau padidės.
KAIP GI ATSIKRATYTI STRESO?
Taip, šiai būklei stebuklingų (ir saugių) vaistų kol kas nesugalvota. Viskas glūdi mūsų pačių elgesyje bei įsitikinimuose, tad pagrindinis sprendimas – keisti mąstymą. Tam padeda psichoterapija (ypač kognityvinė elgesio psichoterapija), meditacija, malda ar kt. būdai, kuriuos kiekvienas iš mūsų turi pasirinkti asmeniškai. Žinoma, šiais laikais labai svarbu palaikyti tinkamą darbo-poilsio režimą, daugiau laiko praleidžiant gamtos apsuptyje, su artimaisiais. Taip pat svarbu palaikyti mikroelementų ir vitaminų pusiausvyrą organizme, kadangi jų trūkumas gali prisidėti prie ir taip prastos savijautos. Na, ir pabaigai belieka tik prisiminti vieno žymiausių visų laikų valdovų, Julijaus Cezario, mėgstamą posakį – festina lente (liet. skubėk lėtai).